- krutuliuoti
- krutuliúoti, -iúoja, -iãvo intr. DŽ, BŽ617, krū̃tuliuoti, -iuoja, -iavo J 1. pamažu judėti, krutėti: Medis šaknimis stovi, šakomis linksi, lapais krū̃tuliuoja, viršūne siūruoja A.Baran. Lysė žemės … panėšėjo tarytum į kokį krutuliuojantį gyvą daiktą A1883,44. | refl.: Kūdikis lopšyje krū̃tuliuojas J. 2. gyvuoti, gyventi, laikytis: Šiaip taip krū̃tuliuojame (gyvename) J. Kaip krūtuliuoji, Stepeli? rš. Tu palinksmini vis, kas krutuliuoja, kaip rytmečiais, taip ir vakarais brš. Senųjų darbų ir vargų ak daug yra šime naujame mete mums, dar ant žemės bekrutuliuojantiems Ns1847,1.
Dictionary of the Lithuanian Language.